- zuikuitis
- zuikùitis sm. (1) žr. zuikiukas: 1. Rugius pjaudami radom zuikùičius KlvrŽ. Nė zuikùitis neįlįstum obelelių nugriaužti Sd. 2. Sudaužė sudaužė, ką padarysi, a tokį zuikùitį kukdysi Krš. Ką toks zuikùitis žino, dreba visas išsigandęs Krš. Tie muno zuikùičiai meilūs, glaudos, čiauška Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.